Sujungus penkių pirštų galiukus, susidaro snapas. Saugokite save taip, kaip saugote mus.

Kraujotakos sistemos vystymasis[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Kraujotaka formuojasi gemalo laikotarpiu, pirmasis kraujotakos organas - alantojas. Gemalo širdis pradeda vystytis iš porinių užuomazgų jau trečią savaitę.

skausmas 2 falang 2 dulkių pirštų gelis japonija sąnarių

Vamzdelinės širdies vidurinė dalis auga greičiau, todėl vamzdelis išlinksta į S formą. Apatinis galas išlinksta aukštyn ir į užpakalį. Tai būsimųjų prieširdžių ir auselių užuomazga.

skausmas po krutine kaireje puseje gydymas skausmas peties sąnario pagal liaudies gynimo

Tarp arterinės ir veninės dalies atsiranda susiaurėjimas, ten vėliau išsivysto atrioventrikulinės angos. Į dešiniąją ir kairiąją puses širdį pradeda dalinti pertvara, kuri auga nuo prieširdžių pusės. Plautinė aortos pertvara arterinį kamieną padalija į aortą ir plautinį kamieną.

Vystydamasi širdis iš kaklo srities slenka į krūtinės sritį. Besivystančio žmogaus arterijos schematiškai pakartoja filogenezę: iš pradžių vystosi žiauninės arterijos, kurios vėliau pasikeičia į plaučių ir kūno arterijas. Trečią embriono vystymosi savaitę iš juosmeninių arterijų išeina dvi aortos, kurios lanku leidžiasi žemyn ir apie gemalo vidurį susijungia į vieną nusileidžiamąją. Širdies sandara[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Širdies sandara Širdį galima įvardinti kaip pagrindinį kraujotakos sistemos organą, kuris padeda vykdyti cirkuliaciją.

Kraujotakos sistema – Vikipedija

Dėl jos vidinės sandaros kraujas kryptingai teka į tuos kraujotakos ratus, į kuriuos reikia, o arterinis kraujas niekada nesimaišo su veniniu. Epikardas — plona išorinė membrana, dengianti širdį.

kaklo osteochondrozė galvos skausmas bruknių už sąnarių gydymo

Miokardas — storiausias raumeninis sluoksnis sudarytas iš: žiedinių ir spiralinių susitraukiančiųjų skaidulų, specifinių laidinės sistemos skaidulų. Endokardas — plonas endotelio sluoksnis išklojantis prieširdžių ir skilvelių vidų. Dešinysis prieširdis atrium dextrum yra širdies dešiniajame pagrinde.

Kodėl tirpsta ir dilgčioja rankos - DELFI Gyvenimas

Į jį įteka abi tuščiosios venos ir daug mažųjų širdies venų. Kairysis skilvelis ventriculus sinister viršuje turi dvi angas: užpakalyje ir kairėje, pro kurią patenka kraujas iš kairiojo prieširdžio, o priekyje ir dešinėje yra aortos anga, kuria kraujas išteka į aortą. Priekinė kairiojo skilvelio dalis, esanti arčiau aortos angos, vadinama arteriniu kūgiu.

Dešinysis skilvelis ventriculus dexter turi dvi angas, apačioje ir priekyje, nes skilvelis priima kraują iš prieširdžio ir toliau siunčia jį į plaučių kraujagysles.

Kairysis prieširdis atrium sinistrum yra širdies pagrindo užpakalyje. Į priekį nutįsta tik jo kairioji ausytė, kuri apgaubia plautinio kamieno pagrindą. Prieširdį fiksuoja į jį įeinančios keturios plautinės venos. Širdies darbo ciklas[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Širdis dirba cikliškai.

siurbimo nervų alkūnės sąnario gydymas gydymas epipudilite spynos

Kiekvieną ciklą sudaro staigus susitraukimas — sistolė systolekuri yra darbo fazė, ir ilgas atsipalaidavimas — diastolė diastole — poilsio fazė. Pirma susitraukia prieširdžiai, po to — skilveliai.

Diastolės trukmė sąlygoja pulso greitį.

Kraujotakos sistema

Sveika širdis ramybėje susitraukia plaka k. Plakimas greitėja dirbant, karščiuojant, susijaudinus. Per parą širdis sutvinksi apie kartų. Per sistolę, susitraukiant širdies raumeniui, iš dešiniojo skilvelio veninis kraujas plūsta į plautinį kamieną, o iš kairio arterinis — į aortą.

Per diastolę į skilvelius vėl priplūsta kraujo arterinio iš plaučių ir veninio iš viso organizmo. Per minutę širdis išstumia apie litrus kraujo. Tinkamą prieširdžių ir skilvelių susitraukimo seką sąlygoja širdies laidžioji sistema, susidedanti iš tam tikrų raumens ląstelių, kurių vienos sukelia, o kitos perduoda nervinį impulsą.

Tuščiosios venos sienoje prie angos į dešinį prieširdį yra sinusinis mazgas, dešinio prieširdžio sienoje, prie triburio vožtuvo, — prieširdinis skilvelio mazgas.

Sinusinis mazgas vadinamas širdies ritmo vedliu, nes sukelia susitraukimo impulsą perdavimas sąnarių skausmas k.

Smulkiausios pluošto šakelės perduoda impulsą gebančioms susitraukti širdies raumenų ląstelėms. Širdies automatija tokia tobula, kad tam tikromis sąlygomis širdis gali ilgai plakti atskirta nuo organizmo.

Ši savybė palengvina širdies persodinimą. Sinusinio mazgo ritmui sutrikus aritmijaširdis plaka lėtesniu prieširdinio skilvelio mazgo 40 k. Širdis gali plakti ne tik rečiau kaip 60 k. Širdis plaka tuo dažniau, kuo daugiau organizmui reikia kraujo jame esančio deguonies ir kuo mažiau širdis jo išstumia per sistoles.

glenohumeral sąnarių liga skauda pačius sąnarius ką daryti

Mažasis kraujo apytakos ratas ir jo kraujagyslės[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Mažasis kraujo apytakos ratas kraujo kelias iš dešiniojo skilvelio į kairįjį prieširdį Plautinis kamienas, truncus pulmonalis, yra cm ilgio, 3cm pločio. Jo ,5cm išlenda iš širdiplėvės maišo. Jis tęsiasi nuo dešiniojo skilvelio arterinio kūgio kylančiosios aortos priekyje.

Padėkos medikams

Juo iš dešiniojo skilvelio veninis kraujas nuteka į plaučius. Po aortos lanku plautinis kamienas pasidalija į dvi šakas: dešiniąją plaučių arteriją, a. Dešinioji plaučių arterija yra ilgesnė ir platesnė. Ji yra už kylančiosios aortos, viršutinės tuščiosios venos ir dešiniojo broncho. Ties plaučių vartais ji pasidalija į tris skiltines arterijas — viršutinę, vidurinę ir apatinę, aa.

Lobaris superior, media et inferior. Skiltinės arterijos suskyla į segmentines arterijas, a. Kairioji plaučių arterija yra priekyje nusileidžiančiosios aortos ir kairiojo broncho. Ji skyla į dvi skiltines šakas, o pastarosios į bendravardes plaučių segmentų arterijas. Nuo plautinio kamieno pasidalijimo aortos lanko link eina jungiamojo audinio pluoštas — arterinis raištis, lig. Tai po gimimo obliteravęs arterinis latakas, ductus arteriosus.

Jeigu arterinis latakas neužanka, kraujas iš aorto patenka į plautinį kamieną. Latako neperrišus, dėl padidėjusio krūvio širdis maždaug 25 metų išsieikvoja. Plautinės venos, vv.

Jomis teka arterinis kraujas. Dešiniosios plaučių venos kiek ilgesnės. Plaučių venos susidaro sutekėjus tarpsegmentinėms venoms. Didysis kraujo apytakos ratas ir jo kraujagyslės[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Kraujas, tekėdamas didžiuoju kraujo apykaitos ratu, aprūpina audinius maisto medžiagomis ir deguonimi bei surenka iš jų anglies dioksidą, bei kitus medžiagų apykaitos produktus. Pagrindinė arterija aorta prasideda iš kairiojo skilvelio. Ji sąlygiškai dalijama į kylamąją aortą aorta ascendensaortos lanką arcus ryte nykščio sąnarys ir nusileidžiamąją aortą aorta descendens.

Kylamoji aorta yra maždaug 6 cm ilgio.

Pūlinis piršto uždegimas – landuonis

Ji prasideda gerklės bendra su didžiuoju pirštu ant rankų kairiojo skilvelio paplatėjimu — aortos stormeniu, kuriame yra trys ančiai, sinus aortae. Kylamoji aorta yra širdinplėvės maiše. Jos apačia iš priekio užengta arteriniu kūgiu ir dešiniąja ausyte. Iš aortos stormens, bulbus aortae, dešiniojo ir kairiojo ančio mm virš pusmėnulinių vožtuvėlių prasideda širdies arterijos, aa.

Iš apatinės lanko pusės išeina plonis šakos į gerklę, bronchus ir užkrūtį. Galvos, rankų, liemens, kojų arterijos[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Viena iš pagrindinių galvos arterijų yra bendroji miego arterija, ši kyla aukštyn šalia gerklės ir stemplės. Išorinė miego arterija, kyla aukštyn iki patinio žandikaulio gumburinės ataugos kaklo, kur suskyla į dvi galines šakas.

artritas iš pėdos sąnarių skauda sąnarį ant viduriniojo piršto šepečiu

Rankų arterijos: paraktinė arterija, pažastinė, žastinė, stipininė. Liemens arterijos: krūtininės aortos šakos, kurias sudaro bronchinės šakos, stemplinės šakos, širdinplėvinės šakos, tarpuplautinės šakos. Pasieninės šakas sudaro užpakalinės alkoholizmas kaip sąnarių ligomis priežastis arterijos,'viršutinės diafragmos arterijos.

Koronarinės širdies arterijos[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Tai kraujagyslės, kuriomis širdis aprūpinama krauju deguonimi ir maisto medžiagomis bei kuriomis surenkamas anglies dioksidas. Sveikomis koronarinėmis vainikinėmis arterijomis kraujas teka laisvai, be kliūčių. Tačiau joms gerklės bendra su didžiuoju pirštu ant rankų, kraujui tampa sunkiau pasiekti širdies raumenį.

Kodėl apgamas ant mano pirštų

Tada žmogus pajunta pirmuosius negalavimus - dažniausiai skausmą krūtinėje fizinio krūvio metu, nes smarkiau dirbančiai širdžiai reikia daugiau deguonies. Deguonies trūkumas ir sukelia skausmą, kuris vadinamas krūtinės angina stenokardija. Tuomet diagnozuojama koronarinė išeminė širdies liga - t. Koronarinių arterijų susiaurėjimą sukelia iš lėto kraujagyslių sieneles žalojantis procesas - aterosklerozė. Aterosklerozinės plokštelės, siaurinančios spindį - pagrindinė koronarinės širdies ligos priežastis.

Kai aterosklerozės pažeista nesveika kraujagyslė susiaurėjimo vietoje užkemšama trombu, tam tikra širdies raumens dalis, negaudama deguonies, apmiršta ir liaujasi dirbusi. Įvyksta miokardo infarktas. Koronarinės širdies ligos rizikos faktoriai: koronarinės širdies kraujagyslės.