Šešėlinė ekonomika sukelia daugybę neigiamų padarinių šaliai, jos ekonominiai situacijai. Oficialiai neapskaitytos ekonomikos mastas. PVM grobstymai, vagystės, pagrobimai ir kt. Tyrimo metodai: atliekant tyrimą naudota mokslinės literatūros, siekiant identifikuoti ir išanalizuoti pagrindinius agrarinės politikos ir socialinių pervedimų poveikio žemdirbių namų ūkių pajamoms vertinimo metodus, analizė ir sintezė. Analysis of Shadow Economy in the Baltic Countries Most countries in the world try to avoid the shadow economy, but shadow economy in different sizes exist in each of them. Inovacija gali būti procesas, kai naujomis idėjomis atsiliepiama į visuomeninius ir ekonominius poreikius ir kuriami nauji produktai, paslaugos ar verslo ir organizaciniai modeliai, kurie sėkmingai pateikiami į esamas rinkas arba geba sukurti naujas rinkas.

Straipsnyje analizuojami pervedimų poveikio mikrolygmeniu vertinimo metodai, atskleidžiant jų pritaikomumą agrarinės politikos ir socialinių pervedimų poveikiui žemdirbių namų ūkių pajamoms įvertinti. Ankstesnių mokslinių tyrimų analizė atskleidė, kad užsienio mokslininkų praktikoje atliekant įvairių politinių priemonių efektyvumo vertinimą bei analizuojant intervencijos efektus namų ūkių pajamoms yra naudojami įvairūs metodai: simuliacinis modeliavimas, scenarijų konstravimo, statistinės analizės, įvairių rodiklių konstravimas ir skaičiavimas ir kt.

Šio tyrimo rezultatai parodė, kad mikrosimuliacija vienas dažniausiai taikomų tyrimų metodų galimiems politikos pervedimų efektams vertinti, įgalinantis numatyti galimus hipotetinių reformų padarinius įvairiems rodikliams. Reikšminiai žodžiai: žemdirbių namų ūkiai, pajamos, agrarinės politikos pervedimai, socialiniai pervedimai, metodai. Įvadas Pervedimai yra viena iš visuomenės gerovės užtikrinimo priemonių, tarnaujančių pajamų tarp visuomenės grupių perskirstymui.

Mažos ir nepastovios ūkininkavimo pajamos yra viena svarbiausių priežasčių teikti viešą paramą žemės ūkiui. Agrarinė politika tiek nacionalinė iki Lietuvos narystės ES, tiek ir BŽŪP, orientuota į ekonominius ir socialinius tikslus, susijusius su ūkininkaujančios bendruomenės gerovės palaikymu.

Nepaisant įgyvendinamos BŽŪP iki šių dienų išlieka mažų pajamų problema gausiam smulkių žemdirbių sluoksniui. Mokslinėje literatūroje akcentuojamos mažos ir nepastovios žemdirbių namų ūkių pajamos bei ieškoma būdų kaip šią problemą spręsti. Dažniausiai mokslinėje literatūroje nagrinėjamas klausimas agrarinės politikos poveikis pajamoms. Literatūros gausa atskleidžia šias pagrindines agrarinės politikos pervedimų poveikio ūkių arba žemdirbių namų ūkių pajamoms ir jų nelygybei tyrimo kryptis: 1 tiesioginės paramos ir kitų žemės ūkio subsidijų poveikis ūkių pajamoms bei jų nelygybei; 2 tiesioginės paramos ir kitų žemės ūkio subsidijų poveikis žemdirbių namų ūkių pajamoms bei jų nelygybei; 3 tiesioginės paramos žemės ūkiui išmokų paskirstymo tarp paramos gavėjų nelygybė; 4 agrarinės politikos perskirstomieji efektai ūkių pajamoms; 5 sustaines apie lazar sn politikos pervedimų poveikis bendrųjų pervedimų ūkiams paskirstymui; 6 alternatyvių paramos žemės ūkiui priemonių poveikis ūkių pajamoms; 7 pervedimų žemdirbių namų ūkiams efektai gerovės požiūriu; 8 agrarinės politikos pervedimų poveikis žemdirbių namų ūkių vartojimui ir investavimui ir kt.

Skirtingai nei agrarinės politikos pervedimų, socialinių pervedimų efektai žemdirbių bendruomenės pajamoms menkai ištirti.

  1. Lietuvių Anglų Kalbų Psichologijos Žodynas | PDF
  2. Susta kremas

Galima sakyti, kad ši problematika buvo nagrinėta tik pavieniuose tyrimuose. Socialinių pervedimų poveikis mažinant žemdirbių skurdą buvo tirtas mokslinių tyrimo projekte Ištirti skurdo išplitimą žemdirbių tarpe ir nustatyti priemones skurdo mažinimui ir prevencijai Ištirti skurdo ; Vitunskienė,o poveikis ir žemdirbių namų ūkių sustaines apie lazar sn nelygybei mokslinių tyrimų projekte Agrarinės politikos poveikis kaimo gyventojų pajamoms ir jų diferenciacijai Agrarinės politikos Pastarasis tyrimas atskleidė, kad kaimo 10 11 namų ūkiuose egzistuoja atvirkštinis ryšys tarp tiesioginių išmokų žemės ūkiui ir socialinės pašalpos.

Šeimos gaudomos tiesiogines išmokas praranda galimybę gauti socialines pašalpas. Išnagrinėta mokslinės literatūros gausa agrarinės politikos ir socialinių pervedimų tematika suponuoja tai, kad svarbu įvertinti kokį poveikį daro agrarinės politikos ir socialiniai pervedimai žemdirbių namų ūkių pajamoms, tačiau nėra aišku kaip ir kokiais metodais tai galima atlikti.

Todėl šiame straipsnyje pristatomam tyrimui keliama mokslinė problema kaip įvertinti galimą agrarinės politikos ir socialinių pervedimų poveikį žemdirbių namų ūkių pajamoms? Tyrimo objektas agrarinės politikos ir socialinių pervedimų poveikio žemdirbių namų ūkių pajamoms vertinimo metodai. Tyrimo tikslas išanalizuoti agrarinės politikos ir socialinių pervedimų poveikio žemdirbių namų ūkių pajamoms vertinimo metodus.

Tikslui pasiekti buvo įgyvendinti šie tyrimo uždaviniai: 1 identifikuoti pagrindinius agrarinės politikos ir socialinių pervedimų poveikio pajamoms vertinimo metodus; 2 išanalizuoti simuliacijos metodo pritaikymo galimybes politikos efektų modeliavimui.

Tyrimo metodai: atliekant tyrimą naudota mokslinės literatūros, siekiant identifikuoti ir išanalizuoti pagrindinius agrarinės politikos ir socialinių pervedimų poveikio žemdirbių namų ūkių pajamoms vertinimo metodus, analizė ir sintezė. Agrarinės politikos ir socialinių pervedimų poveikio pajamoms vertinimo metodai Atlikta tyrimuose naudotų metodų analizė rodo, kad agrarinės politikos pervedimų poveikio įvairiems rodikliams vertinimui yra sudarinėjami ekonometriniai realius ekonominius procesus atvaizduojantys modeliai, kuriami nauji vertinimo rodikliai bei atliekamos duomenų simuliacijos pagal aktualius politikos scenarijus.

Agrarinės politikos pervedimų efektyvumas, poveikis pajamoms, skurdas, pajamų nelygybė ir perskirstymas, šališkumas perskirstant pajamas, tirti panaudojant: simuliacijos metodą Dewbre et al. Remiantis Gilbert, Troitzsch pasiūlyta modelių socialiniuose moksluose klasifikacija, modelius, naudotus ankstesniuose moksliniuose tyrimuose, orientuotuose į agrarinės politikos pervedimų poveikio pajamoms vertinimą, galima klasifikuoti į statistinius ir simuliacinius modelius.

Anot Gilbert, Troitzschskiriasi statistinio ir simuliacinio modeliavimo logika. Statistinio ir simuliacinio modeliavimo logika pateikta 1 paveiksle, ji atskleidžia simuliacinio ir statistinio modeliavimo skirtumus. Apibendrinant ir statistinių, ir simuliacinių modelių ypatumus, galima teigti, kad jie yra naudojami tiriamų reikšmių prognozavimui ir prielaidoms apie socialinius procesus formuoti.

Statistinio ir simuliacinio modeliavimo schemos Gilbert, Troitzsch, Nagrinėti moksliniai tyrimai atskleidžia, sustaines apie lazar sn simuliacinis modeliavimas yra naudingas socialinių procesų pažinimui ir užima svarbią vietą socialiniuose moksluose. Tačiau reikia pažymėti, kad statistiniai modeliai nepraranda savo reikšmingumo, kai kuriais atvejais yra labiau tinkami priklausomų kintamųjų prognozavimui Gilbert, Troitzsch, Moksle plačiai diskutuojama dėl statistinių ir simuliacinių modelių pritaikomumo ekonominių problemų sprendimui.

Tarp šių dviejų modelių, taikomų socialiniuose moksluose, bendra yra tai, kad ir simuliaciniai, ir statistiniai modeliai turi pradinius duomenis, įvestus mokslininkų ar tyrėjų, ir naujus duomenis, pavyzdžiui, simuliacijos atveju susimuliuotus, t. Vienas iš klasikinių simuliacijos metodo panaudojimo pavyzdžių yra prognozės, kai simuliacinis modelis vystomas nukopijuojant elgsenos dinamiką, simuliuojant esamą momentą, pažvelgiama į galimą ateitį.

Atlikta mokslinės literatūros analizė leidžia teigti, kad užsienio mokslinių tyrimų praktikoje simuliacinis metodas plačiai naudojamas agrarinės politikos vertinimo srityse, pvz. Pastarųjų metų moksliniai tyrimai suponuoja, kad greta simuliacinio modeliavimo naudojamas ir scenarijų konstravimo metodas. Šie metodai nagrinėjant Lietuvos žemės ūkio pajamas naudoti retai.

Su žemės ūkio pajamomis susijusių problemų sprendimui scenarijų konstravimo metodą naudojo Dapkutė, Volkov Jie tyrė tiesioginių išmokų lygio Europos Sąjungos mastu suvienodinimo prielaidas, modelius ir jų taikymo prielaidas.

Taip pat scenarijų metodą naudojo Stonkutėsudarydama galimas ES žemės ūkio pajamų palaikymo politikos vystymo gaires. Dapkutė, Volkovatsižvelgdami į naujųjų ES šalių narių siekius suvienodinti tiesiogines išmokas visoje ES, kaip pagrindinį tikslą išsikėlė sumodeliuoti galimas tiesioginių išmokų mokėjimo po m. Atlikta ankstesnių mokslinių tyrimų ir literatūros analizė žemės ūkio politikos ir socialinės paramos pervedimų poveikio pajamoms kontekste atskleidė tai, kad ir socialinių pervedimų, ir agrarinės politikos pervedimų poveikis pajamoms, jų nelygybei ir skurdui yra aktualios ir dažnos mokslinių ir politinių diskusijų temos.

Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad dažniausiai abiejų kategorijų pervedimai į bendrą tyrimą nėra apjungti. Dažniausiai tyrimai orientuoti arba į žemės ūkio 12 13 subsidijų analizę, arba į socialinės paramos pervedimų efektus, tačiau naudojami adekvatūs vertinimo metodai. Apibendrinant agrarinės politikos ir socialinių pervedimų poveikio pajamoms ankstesnių tyrimų metodologijas bei pagrindinius metodus, galima išskirti šiuos pagrindinius metodus, be kurių tik retais atvejais apsieinama vertinant žemės ūkio ar socialinės politikos pervedimų efektus ir pajamų perskirstymo tarp visuomenės pervedimų forma efektyvumą: scenarijų konstravimo metodas, duomenų pagal tiriamus scenarijus simuliacija ir duomenų dekompozicinė analizė.

Atlikta literatūros analizė atskleidė, kad socialinių pervedimų efektai buvo tirti panaudojant simuliacinį modeliavimą Grootaert, ; Pudney et al. Apibendrinant galima teigti, kad ir agrarinės, ir socialinės politikos pokyčių vertinimui plačiai naudojamas simuliacinio modeliavimo metodas. Simuliacinis modeliavimas leidžia vertinti hipotetinių reformų efektus. Hipotetinių reformų numanomi efektai yra naudingi politikams priimant sprendimus ir formuojant politiką. Remiantis simuliacijos rezultatais galima įvertinti, kaip klostysis situacija pirmiausia ne su realiu pasauliu, ir taip išvengti klaidų.

Atlikta literatūros analizė parodo, kad mikrosimuliacija yra paplitusi įvairiose žemės ūkio tyrimų srityse, pavyzdžiui, vertinant žemės ūkio politikos pervedimų poveikį užimtumui už ūkio ribų, taupymui ir investavimui, konkurencingumui, pajamų pervedimų efektyvumui ir kt. Simuliacijos metodo taikymas politikos efektų modeliavimui Simuliacijos metodas leidžia įvertinti hipotetines žemės ūkio politikos reformas žemdirbių namų ūkių pajamų atžvilgiu, atsižvelgiant į žemės ūkio subsidijų poveikį piniginei socialinei paramai.

Ankstesnių tyrimų analizė atskleidė, kad užsienio mokslininkų praktikoje atliekant įvairių politinių priemonių efektyvumo vertinimą bei analizuojant intervencijos efektus namų ūkių pajamoms yra naudojami įvairūs metodai: simuliacinis modeliavimas, scenarijų konstravimo, statistinės analizė, skausmas rankose ir sąnarių rodiklių konstravimas ir skaičiavimas ir kt.

Reikia pastebėti, kad simuliacinis metodas socialiniuose moksluose pradėtas intensyviai taikyti XX a. Mikroanalitinių modelių pradininkais laikomi Orcutt ir Orcut et al. Greenberger, Crenson and Crissey palygino mikroanalitinio modeliavimo strategiją su kitais kiekybinės analizės metodais. Kaip pastebi Gilbert, Troitzschsimuliacija yra ypatingas modeliavimo tipas, ir nors kompiuterinės simuliacijos naudojimas socialiniuose moksluose pradėtas vystyti dar m.

Tai išraiškingas modeliavimo būdas, padedantis suprasti vykstančius socialinius-ekonominius procesus. Simuliacijos metodas yra universalus, nors taikyti jį sudėtinga. Kai kuriais atvejais šis metodas padeda spręsti statistinių duomenų prieinamumo ir trūkumo problemą. Remiantis simuliaciniu požiūriu, galima šią problemą išspręsti, atliekant turimų duomenų testavimą pagal keletą pasirinktų scenarijų. Viena vertus, vienas esminių simuliacinio metodo pranašumų yra tai, kad vertinimui atlikti pakanka faktinę situaciją aprašančių duomenų, kita vertus, šis metodas pripažįstamas mokslininkų sustaines apie lazar sn inovatyvus ir naudingas tuo, kad leidžia pažvelgti ir įvertinti galimą simuliuotą ateitį atskleidžiančių pagrindinių rodiklių reikšmes, darant prielaidą apie vykdomos politikos pokyčius pagal simuliuojamus scenarijus.

11-oji Prof. Vlado Gronsko mokslinė magistrantų ir doktorantų konferencija

Anot Bourguignon, Spadaromikrosimuliacija įrankis vykdomos politikos perskirstomųjų efektų vertinimui. Šis metodas tinkamas su mokesčiais ir jų našta, pajamų perskirstymo tarp visuomenės ir skurdo problemų analizei. Svarbu tai, kad mikrosimuliaciniai modeliai leidžia simuliuoti politikos efektus atskiriems ekonominiams vienetams, pvz.

  • Geliai iš skausmas sąnariuose ir raumenyse
  • Его пальцы на этот раз уверенно прошлись по пульту, и когда сообщение исчезло с экрана, он повернулся вместе с креслом, чтобы держать копию города в поле зрения.
  • Каждая из звезд имела свой цвет: он различил красную, голубую, золотую и зеленую, прочие оттенки ускользали от .

Politikos simuliacinė analizė grindžiama susimuliuotų reformų padarinių įvertinimu, t. Vertinant politikos efektus, mokslinėje literatūroje išskiriami du požiūriai į namų ūkių pajamas: tradicinis ir simuliacinis Figari et al. Esminis skirtumas tarp šių dviejų požiūrių ne skirtumai tarp pačių statistinių duomenų, tačiau skiriasi pats požiūris į juos: tradicinis požiūris siejamas su klasikine pajamų analize ir yra pagrįstas faktiniais pajamų duomenimis; mikrosimuliacinis požiūris remiasi susimuliuotais pajamų, mokesčių ir išmokų duomenimis.

Moksliniuose tyrimuose, nagrinėjančiuose pervedimų ar įvairių politinių priemonių poveikį skurdui, namų ūkių pajamoms, pajamų diferenciacijai ar panašiai, naudotų statistinių ir matematinių metodų analizė parodė, kad dažnai užsienio tyrėjų praktikoje taikomas ir vienas labiausiai rekomenduojamų yra simuliacijos metodas, neretai mikrosimuliacinis modeliavimas, leidžiantis įvertinti galimą politikos efektus atskirų ekonominių vienetų, kaip asmens, namų ūkis, ūkis ar įmonės lygmeniu.

Bourguignon, Spadaro teigia, kad mikrosimuliaciniai modeliai vis labiau įtraukiami į kiekybinę ir kokybinę politikos analizę. Plačiai mikrosimuliacinio modeliavimo pagrindinius principus, struktūrą, galimą mikrosimuliacinių modelių vystymą yra nagrinėjęs Merz Jis, kaip ir Agiomirgianakis, Mavrommatisatkreipia dėmesį į spartų šio modeliavimo metodo įtraukimą į kiekybinę analizę, siekiant įvertinti ekonominių ir socialinių politinių programų poveikį mikrolygmeniu ir išskiria statinį bei dinaminį požiūrius.

sustaines apie lazar sn gydymas sąnarių osteopatų

Pastebėtina, kad užsienio mokslininkai mikrosimuliacinio modeliavimo metodą naudoja jau kelis dešimtmečius, vertindami pensijų sistemas Verbič, ; ir kt.

Merzatlikęs simuliacinio modeliavimo technikos analizę, jos taikymo ypatumus, įvardina šį metodą kaip instrumentą, naudotiną vertinti ekonomines ir socialines programas. Simuliacijos procesas prasideda nuo tiriamo lygmens duomenų rinkmenų, kurios atspindi tiriamąją populiaciją, neretai tyrimo statistinio stebėjimo vienetų duomenų rinkmena apima kelis tūkstančius namų ūkių Sustaines apie lazar sn, Troitzsch, Dažniausiai mikrolygmens duomenys apima tokias savybes kaip amžius, užimtumas, išsilavinimas, vartojimas, mokesčiai ir pan.

Atlikti tyrimai rodo, kad dažniausiai atliekama dvejopa simuliacija: statinė arba dinaminė Gilbert, Troitzsch, Statinė simuliacija apima politikos pokyčių tiesioginio poveikio vertinimą trumpuoju laikotarpiu. Modelio populiacijos demografinė struktūra nėra praplečiama išorine papildoma informacija, o prognozės sudaromos skirtingiems metams.

Dinaminė simuliacija apima ir demografinės struktūros pokyčius gimstamumą, mirtingumą ir kitus demografinius pokyčius. Dinaminė simuliacija atliekama atsižvelgiant į galimus asmens ar namų ūkių demografinius pokyčius.

Ji visada simuliuoja ilgojo laikotarpio demografinių pokyčių prielaidas ir jų efektus, pavyzdžiui, socialinės apsaugos paramos schemoms. Išvados 14 15 1. Atlikti ankstesni moksliniai tyrimai leidžia daryti išvadą, kad dažniausiai agrarinės politikos ir socialinės paramos pervedimai į bendrą tyrimą nėra apjungiami. Dauguma tyrimų orientuoti arba į agrarinės poltikos pervedimų analizę, arba į socialinės paramos pervedimų efektus, tačiau yra naudojami adekvatūs vertinimo metodai. Pagrindiniai metodai, be kurių retai apsieinama vertinant politikos pervedimų efektus, yra scenarijų konstravimo metodas, duomenų pagal tiriamus scenarijus simuliacija ir duomenų dekompozicinė analizė.

Mikrosimuliacija yra universalus, tačiau sudėtingas metodas. Nepaisant sudėtingumo, vis dažniau taikomas socialinės ir žemės ūkio politikų vertinimui. Jis padeda suprasti, kaip veikia ekonominiai ir socialiniai procesai, leidžia numatyti galimus hipotetinių reformų padarinius įvairiems rodikliams.

Literatūra 1. Economics and mathematics: recent views on a controversial relationship. International Journal of Social Economics, Vol. LMT mokslinių tyrimų projektas sutarties Nr. Vitunskienė vadovė. Čiulevičienė, J. Baltušienė, A. Novikova, Ž. Vilnius, LMT.

Review of Agricultural Economics, Vol. Local economy effects of social su pankreatitas gerklės sąnarių. Assessment of income distribution and a hypothetical flat tax reform in Hungary. Journal of Applied Economic Sciences, Vol. Decoupled farm payments and the role of base acreage and yield updating under uncertainty. American Journal of Agricultural Economics, No.

Microsimulation as a tool for evaluating redistribution policines. Journal of Economic Inequality, No. Journal of Artificial Societies and Social Simulation [interaktyvus].

  • Skausmas alkūnės sąnario ir raumenų gydymo
  • Не так обстояло дело в Лисе, и для характеристики Хилвара наиболее лестным прилагательным было бы слово "симпатичный".
  • Но он -- просто ребенок, и я употребляю это слово в его буквальном смысле.

Public Policy: a Critical Approach. MacMillan, South Melbourne. ČOK, M. Use of simulation models for the tax reform in Slovenia. Finansial Theory and Practice, Vol. Tiesioginių išmokų lygio europos sąjungos mastu suvienodinimo prielaidos, modeliai ir jų taikymo poveikio vertinimas. Management theory and studies for rural business and infrastructure development, Nr.

Canadian Journal of Agricultural Economics, No. Simulating the welfare effect of tax reforms on labour supply in Europe. Journal of environmental economics and management, No. The Decoupling of farm programs: revisiting the wealth effect. American journal of agricultural economics, No. Simulation for the social scientist. Open university press. Models in the Policy Process.

New York: Russell Sage Foundation.

Fiscal Studies, No. Falling up the stairs: The effects Of Bracket Kai viso kūno ligonių sąnariai on household incomes. Review of Income and Wealth, No.

Transfer Efficiency and Distributional Impacts of U. Nonparametric transfer function models. Journal of econometrics, No. The policy analysis matrix for agricultural development. Outreach Program. Mechanisms of poverty alleviation: anti poverty effects of non means tested and means tested benefits in five welfare states. Journal of European Social Policy, No. A new type of socio-economic system.

The Review of Economics and Statistics, No. Which personal income tax scheme favours income distribution within the Czech Households? Simulating the reform of means tested benefits with endogenous take up and claim costs. Distributive leakages of agricultural support: some empirical evidence.

Agricultural Economics, Vol. Journal of Artificial Societies and Social Simulation sustaines apie lazar sn 1 1. Development Policy Review, No. Mapping the further developments of income support policy in the EU. Modelling the pension system in an overlapping generations general equilibrium modeling framework.

Economic and business review, Vol. Žemdirbių skurdo lygis: analitinis požiūris. Vagos, Nr. Dual income tax reform in Germany, A microsimulation approach. The varying impacts of agricultural support programs on U.

The analysis of the method used in the investigation of agricultural policy and social transfers impact on agricultural household income The article presents analysis of the methods for evaluation of the impact of agricultural policy and social transfers on income used in previous research. Various methods are used for evaluation of the effects of agricultural policy transfers.

Micro-simulation models are increasingly introduced into quantitative analysis and evaluation of alternatives of economic and social programs. For solution of economics problems simulations can be done at micro- mezo- and macro- levels. Micro-simulation modelling is the most often addressed as it is oriented to separate units micro-units, such as individual, family, household, firm or other company, etc.

Generally, simulation modelling is the method that enables 16 17 investigation of hypothetic reforms and their possible impact on population income.

Simulation modelling allows to evaluate effects of hypothetic reforms. The implied effects of hypothetical reforms are useful for politicians in decision making and policy formation. Simulation results make the basis for evaluation of probable development of situation, first of all, in not real world and thus help to avoid mistakes. The analyzed researches suppose that simulation is a universal method, which is complicated in application. Keywords: agricultural household, income, agricultural policy transfers, social transfers, methods.

Donelaičio g. Šešėlinės ekonomikos stengiasi išvengti dauguma pasaulio šalių, tačiau ji vienokiu ar kitokiu mastu egzistuoja kiekvienoje iš jų. Pastaraisiais metais vieni iš didžiausių oficialiai neapskaitytos ekonomikos mastų Europoje yra fiksuojami Baltijos šalyse.

Nors visame pasaulyje yra atliekama įvairių tyrimų, analizuojant šešėlinę ekonomiką ir jas lemiančias priežastis, tačiau mokslinių diskusijų ir tyrimų, kurie įvertinti šešėlinę ekonomiką Baltijos šalyse yra vos keletas.

Straipsnyje atliekama teorinių šešėlinės ekonomikos aspektų analizė bei šešėlinės ekonomikos Baltijos šalyse analizė. Mokslinėje literatūroje akcentuojama įvairių šešėlinės ekonomikos egzistavimo priežasčių, tačiau nedarbo lygis ir mokesčių našta yra įvardijamos kaip vienos svarbiausių šešėlinę ekonomiką lemiančių priežasčių.

Siekiant nustatyti ar nedarbo lygis ir mokesčių našta turi įtakos šešėlinės ekonomikos mastui Baltijos šalyse buvo panaudota koreliacinė analizė, kurios metu nustatyta, jog nei mokesčių našta, nei nedarbo lygis nedaro tiesinės įtakos Baltijos šalių šešėlinės ekonomikos apimčiai.

Reikšminiai žodžiai: šešėlinė ekonomika, Baltijos šalys, oficialiai neapskaityta ekonomika. Įvadas Šešėlinė ekonomika egzistuoja visose pasaulio valstybėse, ji mažina šalies ekonomikos augimo galimybes bei gali sukelti įvairių neigiamų padarinių šaliai, todėl jos sumažinimas yra daugelio sustaines apie lazar sn vyriausybių tikslas.

Tęstinumo hipotezės sapnų tyrimuose

Siekiant sumažinti šešėlinės ekonomikos mastą, šalyse yra taikomos įvairios sankcijos, bausmės bei kitos baudžiamosios procedūros ją vykdantiems asmenims, tačiau viso to neužtenka, jog visi asmenys pasitrauktų iš šešėlinės veiklos. Vykdant veiklą šešėlinėje ekonomikoje yra išvengiama mokesčių mokėjimo, kas padeda padidinti individų gaunamas pajamas, tačiau daro neigiamą įtaką šalies ekonomikai. Jei asmenys nežino kur ir kaip yra panaudojami jų sumokami mokesčiai, o socialinė gerovė šalyje yra žemo lygio jie gali prarasti norą mokėti mokesčius ir prisidėti prie šešėlinės ekonomikos augimo šalyje.

Šešėlinės ekonomikos mastai įvairiose Europos šalyse ženkliai skiriasi. Baltijos šalys, pakliūna tarp didžiausią šešėlinę ekonomiką turinčių valstybių, o aukštas šešėlinės ekonomikos dydis daro neigiamą įtaka visos šalies ekonominiam augimui, todėl atlikti Baltijos šalių šešėlinės ekonomikos analizę yra ypač aktualu ir svarbu.

Šešėlinę ekonomiką tyrė daugybė autorių, tokių kaip Startienė ir TrimonisSchneiderDuncan ir PeterPutnins bei SaukaDobre ir AlexandruGapšys ir Eičaitė bei kiti. Jie analizavo šešėlinės ekonomikos egzistavimo priežastis, jos vertinimo metodus bei ryšius tarp šešėlinės ekonomikos ir įvairių veiksnių, tačiau rasti tyrimų nagrinėjančių šešėlinę ekonomiką ir jos ryšius tarp ją lemiančių veiksnių Baltijos šalyse yra itin sudėtinga.

Darbo tikslas atlikti šešėlinės ekonomikos Baltijos šalyse analizę. Tyrimo objektas šešėlinė ekonomika Baltijos šalyse. Darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti teorinius šešėlinės ekonomikos aspektus. Atlikti šešėlinės ekonomikos Baltijos šalyse analizę. Tyrimo metodai - sisteminė mokslinės literatūros analizė, koreliacinė analizė, statistinių duomenų tyrimo bei grafinė analizės. Teoriniai šešėlinės ekonomikos aspektai Prieš pradedant nagrinėti šešėlinę ekonomiką svarbu nusakyti kokia būtent veikla patenka po šiuo apibrėžimu.

Sustaines apie lazar sn teigia, jog dažniausiai šešėlinė ekonomika yra apibrėžiama kaip visos neregistruotos ekonominės veiklos, kurios neprisideda prie oficialiai apskaičiuojamo bendrojo vidaus produkto apimties BVP. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija Blades, Roberts, šešėlinę oficialiai neapskaitytą ekonomiką apibrėžia kaip veiklas, kurios turėtų būti įtraukiamos į bendrąjį vidaus produktą, bet dėl vienos ar sustaines apie lazar sn priežasties jų neapima statistinės apžvalgos ir jos nėra įtraukiamos į nacionalinių sąskaitų sistemą.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas šešėlinę ekonomiką apibrėžia kaip ekonominę veiklą t. Verta pabrėžti, jog šešėlinei ekonomikai nėra priskiriama nelegaliai vykdoma veikla, duodanti finansinės naudos asmeniui, kuri yra vykdoma ne savanoriškų mainų pagrindu, o pažeidžiant kitų asmenų nuosavybės bei neliečiamumo teises t.

PVM grobstymai, vagystės, pagrobimai ir kt. Apibendrinant galima teigti, jog visi šešėlinės ekonomikos apibrėžimai pabrėžia tą patį šešėlinės ekonomikos požymį: jau sukurtos, tačiau neregistruotos ekonominės veiklos. Yra keletas priežasčių dėl kurių produktai ir paslaugos yra sąmoningai nuslepiami nuo valdžios Schneider : siekiant išvengti pridėtinės vertės, pajamų bei kitų mokesčių; siekiant išvengti socialinio draudimo įmokų mokėjimo; siekiant išvengti legalios darbo rinkos standartų, tokių kaip minimalus atlyginimas, maksimalios leistinos darbo valandos, saugumo standartai bei kt.

Duncan ir Peter tyrė pajamų mokesčio ir šešėlinės ekonomikos ryšį. Atlikti tyrimai įvairiose šalyse parodė teigiamą ryšį tarp įmonių pajamų mokesčio normos ir šešėlinės ekonomikos dydžio. Šalių perėjimas prie vienodesnių pajamų mokesčių sistemų, prisidėjo prie šešėlinės ekonomikos dydžio mažėjimo.

Tačiau nors didesnis mokesčių tarifas yra susijęs su didesne šešėlinės ekonomikos dalimi, tai dar nereiškia, jog šalims socialiai optimalu turėti vienodesnę kitaip vadinamą plokščią mokesčių sistemą.

Mokesčių ir socialinės apsaugos našta yra pagrindinė priežastis dėl kurios atsiranda šešėlinė ekonomika. Kuo didesnis yra skirtumas tarp bendros darbo sąnaudų sumos oficialioje ekonomikoje ir pajamų iš darbo po mokesčių, tuo didesnė paskata atsiranda dirbti šešėlinėje ekonomikoje, vengiant mokėti mokesčius Schneider, Putnins ir Sauka atlikti tyrimai parodė, jog įmonės kurios yra nepatenkintos šalies mokesčių sistema arba vyriausybe, įprastai daugiau įsitraukia bursitas alkūnė gydymas šešėlines veiklas.

Jų atlikti tyrimai taip pat atskleidė, jog jaunesnės įmonės užsiima proporcingai daugiau šešėline veikla nei ilgiau veikiančios įmonės dėl konkurencinio pranašumo įgijimo. Šešėlinės ekonomikos pobūdis priklauso nuo mokestinių įstatymų ir kitų ekonominės veiklos reguliavimo aktų, kintant jiems kinta ir šešėlinė ekonomika Gapšys, Eičaitė, Pasak Startienės ir Trimoniošešėlinės ekonomikos egzistavimą gali nulemti net keletas priežasčių: mokesčių našta, nedarbo lygis, ekonomikos reguliavimo indikatorius, nuolatinis atlyginimas bei socialinės gerovės siekis.

Mokesčių naštos didėjimas šalyje skatina šešėlinės ekonomikos augimą, mokesčių naštos įtaka yra tiesiogiai proporcinga šešėliniai ekonomikai. Augant nedarbo lygiui šalyje, vis daugiau visuomenės narių yra suinteresuoti susirasti darbą šešėlinėje ekonomikoje.

Tačiau, esant itin aukštam nedarbo lygiui, įsidarbinimo galimybės gali būti ribotos ir oficialiai neapskaitomoje ekonomikoje. Kuo daugiau yra didesnį nuolatinį atlyginimą gaunančių darbuotojų, tuo mažesnė gali sustaines apie lazar sn šešėlinė ekonomika, nes 19 20 mokant oficialų nuolatinį atlyginimą yra beveik neįmanoma išvengti mokesčių.

Ekonomikos reguliavimo indikatoriaus lygis, kitaip tariant didesnis valdžios organų dalyvavimas atitinkamose veiklose leidžia išvengti korumpuotų veiklų ir sumažinti šešėlinės ekonomikos dydį, tačiau padidėjus viešojo sektoriaus apimčiai ir ekonomikos sistemos reguliavimui, visuomenei atsiranda paskatinimas plėstis neformaliame sektoriuje.

Socialinės gerovės siekis yra susijęs su mokesčių mokėtojų lūkesčiais gauti atitinkamas socialines garantijas, mokesčių mokėtojai turi suprasti mokesčių mokėjimą kaip socialinės gerovės siekį, tuomet jiems nebus noro ir paskatos vykdyti veiklą šešėlyje Startienė, Trimonis, Dell Anno savo tyrime taip pat nustatė, jog nedarbo lygio arba savarankiško darbo didėjimas prisideda prie šešėlinės ekonomikos augimo šalyje.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas teigia, jog darbo jėgos apmokestinimas turi įtakos darbo rinkos šešėliui, tačiau ši įtaka labai priklauso nuo šalies vidutinio pragyvenimo lygio. Šalyse, kuriose pragyvenimo lygis ir žmonių pajamos yra santykiniai mažesnės, grynųjų pajamų mažėjimas dėl didesnio jų apmokestinimo daro didesnę įtaką šešėlinės ekonomikos augimui. Dobre ir Alexandru nustatė, jog nedarbas yra viena iš pagrindinių šešėlinės ekonomikos egzistavimo priežasčių, ekonometriniai šių autorių skaičiavimai parodė tiesioginį ryšį tarp nedarbo pokyčių ir šešėlinės ekonomikos augimo.

Bovi atlikti tyrimai parodė, jog šalys, sustaines apie lazar sn yra viena iš didžiausių šešėlinių ekonomikų nebūtinai turi didžiausią mokestinę našta ir tai, jog šalys turinčios aukščiausio lygio mokestinę naštą nebūtinai sutampa su šalimis, kurios turi aukščiausią šešėlinę ekonomiką. Tačiau reikia pabrėžti, jog šešėlinės ekonomikos priežastys įvairiose šalyse gali daryti visiškai skirtingą įtaką šešėlinės ekonomikos augimui, jos atsiradimui ir vystymuisi, todėl negalima išskirti vienos priežasties ar veiksnio, turinčios didžiausią įtaką šešėlinės ekonomikos augimui šalyje Krumplytė, Šešėlinė ekonomika sukelia įvairių neigiamų padarinių įvairiose srityse.

Šešėlinė ekonomika veikia ne tik vyriausybės pajamas ir išlaidas, prisideda prie biudžeto deficito, bet veikia ir pačią visuomenę. Esant šešėliniai ekonomikai, dalis visuomenės narių turi mokėti didesnius mokesčius nei tai turėtų daryti, nes jie privalo mokėti sustaines apie lazar sn asmenis, kurie nesilaiko įstatymų tvarkos. Tik tokiu atveju yra kompensuojamas valstybės biudžeto deficitas Startienė, Trimonis, Yra keletas šešėlinės ekonomikos apskaitymo metodų.

Scheider ir Enste šešėlinės ekonomikos vertinimo metodus skirsto į tiesioginius, netiesioginius bei mišrius metodus žr. Tiesioginiai metodai Netiesioginiai metodai Auditas Anketinės apklausos Šalies išlaidų ir įplaukų skirtumas Neatitikimas tarp oficialios ir realios darbo jėgos Prekybos operacijų Pinigų paklausos Fizinių sąnaudų suvartojimo Mišrūs metodai Schneider daugiapriežastinis metodas 2 pav. Simulation for the social scientist. Open university press. Models in the Policy Process.

New York: Russell Sage Foundation. Fiscal Studies, No. Falling up the stairs: The effects Of Bracket Creep on household incomes. Review of Income and Wealth, No.

Transfer Efficiency and Distributional Impacts of U. Nonparametric transfer function models. Journal of econometrics, No. The policy analysis matrix for agricultural development. Outreach Program. Mechanisms of poverty alleviation: anti poverty effects of non means tested and means tested benefits in five welfare states. Journal of European Social Policy, No.

A new type of socio-economic system. The Review of Economics and Statistics, No. Which personal income tax scheme favours income distribution within the Czech Households? Simulating the reform of means tested benefits with endogenous take up and claim costs.

Distributive leakages of agricultural support: some empirical evidence. Agricultural Economics, Vol. Journal of Artificial Societies and Social Simulation 13 1 1. Development Policy Review, No. Mapping the further developments of income support policy in the EU. Modelling the pension system in an overlapping generations general equilibrium modeling framework. Economic and business review, Vol. Žemdirbių skurdo lygis: analitinis požiūris. Vagos, Nr. Dual income tax reform in Germany, A microsimulation approach.

The varying impacts of agricultural support programs on U. The analysis of the method used in the investigation of agricultural policy and social transfers impact on agricultural household income The article presents analysis of the methods for evaluation of the impact of agricultural policy and social transfers on income used in previous research.

Various methods are used for evaluation of the effects of agricultural policy transfers. Micro-simulation models are increasingly introduced into quantitative analysis and evaluation of alternatives of economic and social programs. For solution of economics problems simulations can be done at micro- mezo- and macro- levels.

Lietuvių Anglų Kalbų Psichologijos Žodynas

Micro-simulation modelling is the most often addressed as it is oriented to separate units micro-units, such as individual, family, household, firm or other company, etc.

Generally, simulation modelling is the method that enables 16 17 investigation of hypothetic reforms and their possible impact on population income.

Simulation modelling allows to evaluate effects of hypothetic reforms. The implied effects of hypothetical reforms are useful for politicians in decision making sustaines apie lazar sn policy formation. Simulation results make the basis for evaluation of probable development of situation, first of all, in not real world and thus help to avoid mistakes.

The analyzed researches suppose that simulation is a universal method, which is complicated in application. Keywords: agricultural household, income, agricultural policy transfers, social transfers, methods. Donelaičio g. Šešėlinės ekonomikos stengiasi išvengti dauguma pasaulio šalių, tačiau ji vienokiu ar kitokiu mastu egzistuoja kiekvienoje iš jų. Pastaraisiais metais vieni iš didžiausių oficialiai neapskaitytos ekonomikos mastų Europoje yra fiksuojami Baltijos šalyse.

Nors visame pasaulyje yra atliekama įvairių tyrimų, analizuojant šešėlinę ekonomiką ir jas lemiančias priežastis, tačiau mokslinių diskusijų ir tyrimų, kurie įvertinti šešėlinę ekonomiką Baltijos šalyse yra vos keletas. Straipsnyje atliekama teorinių šešėlinės ekonomikos aspektų analizė bei šešėlinės ekonomikos Baltijos šalyse analizė. Mokslinėje literatūroje akcentuojama įvairių šešėlinės ekonomikos egzistavimo priežasčių, tačiau nedarbo lygis ir mokesčių našta yra įvardijamos kaip vienos svarbiausių šešėlinę ekonomiką lemiančių priežasčių.

Siekiant nustatyti ar nedarbo lygis ir mokesčių našta turi įtakos šešėlinės ekonomikos mastui Baltijos sustaines apie lazar sn buvo panaudota koreliacinė analizė, kurios metu nustatyta, jog nei mokesčių našta, nei nedarbo lygis nedaro tiesinės įtakos Baltijos šalių šešėlinės ekonomikos apimčiai. Reikšminiai žodžiai: šešėlinė ekonomika, Baltijos šalys, oficialiai neapskaityta ekonomika.

Įvadas Šešėlinė ekonomika egzistuoja visose pasaulio valstybėse, ji mažina šalies ekonomikos augimo galimybes bei gali sukelti įvairių neigiamų padarinių šaliai, todėl jos sumažinimas yra daugelio šalių vyriausybių tikslas. Siekiant sumažinti šešėlinės ekonomikos mastą, šalyse yra taikomos įvairios sankcijos, bausmės bei kitos baudžiamosios procedūros ją vykdantiems asmenims, tačiau viso to neužtenka, jog visi asmenys pasitrauktų iš šešėlinės veiklos. Vykdant veiklą šešėlinėje ekonomikoje yra išvengiama mokesčių mokėjimo, kas padeda padidinti individų gaunamas pajamas, tačiau daro neigiamą įtaką šalies ekonomikai.

Jei asmenys nežino kur ir kaip yra panaudojami jų sumokami mokesčiai, o socialinė gerovė šalyje yra žemo lygio jie gali prarasti norą mokėti mokesčius ir prisidėti prie šešėlinės ekonomikos augimo šalyje. Šešėlinės ekonomikos mastai įvairiose Europos šalyse ženkliai skiriasi. Baltijos šalys, pakliūna tarp didžiausią šešėlinę ekonomiką turinčių valstybių, o aukštas šešėlinės ekonomikos dydis daro neigiamą įtaka visos šalies ekonominiam augimui, todėl atlikti Baltijos šalių šešėlinės ekonomikos analizę yra ypač aktualu ir svarbu.

Šešėlinę ekonomiką tyrė daugybė autorių, tokių kaip Startienė ir TrimonisSchneiderDuncan ir PeterPutnins bei SaukaDobre ir AlexandruGapšys ir Eičaitė bei kiti. Jie analizavo šešėlinės ekonomikos egzistavimo priežastis, jos vertinimo metodus bei ryšius tarp šešėlinės ekonomikos ir įvairių veiksnių, tačiau rasti tyrimų nagrinėjančių šešėlinę ekonomiką ir jos ryšius tarp ją lemiančių veiksnių Baltijos šalyse yra itin sudėtinga.

Darbo tikslas atlikti šešėlinės ekonomikos Baltijos šalyse analizę. Tyrimo objektas šešėlinė ekonomika Baltijos šalyse. Darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti teorinius šešėlinės ekonomikos aspektus.

Atlikti šešėlinės ekonomikos Baltijos šalyse analizę. Tyrimo metodai - sisteminė mokslinės literatūros analizė, koreliacinė analizė, statistinių duomenų tyrimo bei grafinė analizės. Teoriniai šešėlinės ekonomikos aspektai Prieš pradedant nagrinėti šešėlinę ekonomiką svarbu nusakyti kokia būtent veikla patenka po šiuo apibrėžimu.

Schneider teigia, jog dažniausiai šešėlinė ekonomika yra apibrėžiama kaip visos neregistruotos ekonominės veiklos, kurios neprisideda prie oficialiai apskaičiuojamo bendrojo vidaus produkto apimties BVP. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija Blades, Roberts, šešėlinę oficialiai neapskaitytą ekonomiką apibrėžia kaip veiklas, kurios turėtų būti įtraukiamos į bendrąjį vidaus produktą, bet dėl vienos ar kitos priežasties jų neapima statistinės apžvalgos ir jos nėra įtraukiamos į nacionalinių sąskaitų sistemą.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas šešėlinę ekonomiką apibrėžia kaip ekonominę veiklą t.

Kaunas, Lietuva 2 Konferencijos mokslinis komitetas: Prof.

Verta pabrėžti, jog šešėlinei ekonomikai nėra priskiriama nelegaliai vykdoma veikla, duodanti finansinės naudos asmeniui, kuri yra vykdoma ne savanoriškų mainų pagrindu, o pažeidžiant kitų asmenų nuosavybės bei neliečiamumo teises t. PVM grobstymai, vagystės, pagrobimai ir kt. Apibendrinant galima teigti, jog visi šešėlinės ekonomikos apibrėžimai pabrėžia tą patį šešėlinės ekonomikos požymį: jau sukurtos, tačiau neregistruotos ekonominės veiklos.

Yra keletas priežasčių dėl kurių produktai ir paslaugos yra sąmoningai nuslepiami nuo valdžios Schneider : siekiant išvengti pridėtinės vertės, pajamų bei kitų mokesčių; siekiant išvengti socialinio draudimo įmokų mokėjimo; siekiant išvengti legalios sustaines apie lazar sn rinkos standartų, tokių kaip minimalus atlyginimas, maksimalios leistinos darbo valandos, saugumo standartai bei kt.

Duncan ir Peter tyrė pajamų mokesčio ir šešėlinės ekonomikos ryšį. Atlikti tyrimai įvairiose šalyse parodė teigiamą ryšį tarp įmonių pajamų mokesčio normos ir šešėlinės ekonomikos dydžio. Šalių perėjimas prie vienodesnių pajamų mokesčių sistemų, prisidėjo prie šešėlinės ekonomikos dydžio mažėjimo.

Tačiau nors didesnis mokesčių tarifas yra susijęs su didesne šešėlinės ekonomikos dalimi, tai dar nereiškia, jog šalims socialiai optimalu turėti vienodesnę kitaip vadinamą plokščią mokesčių sistemą. Mokesčių ir socialinės apsaugos našta yra pagrindinė priežastis dėl kurios atsiranda šešėlinė ekonomika.

Kuo didesnis yra skirtumas tarp bendros darbo sąnaudų sumos oficialioje ekonomikoje ir pajamų iš darbo po mokesčių, tuo didesnė paskata atsiranda dirbti šešėlinėje ekonomikoje, vengiant mokėti mokesčius Schneider, Putnins ir Sauka atlikti tyrimai parodė, jog įmonės kurios yra nepatenkintos šalies mokesčių sistema arba vyriausybe, įprastai daugiau įsitraukia į šešėlines veiklas.

Jų atlikti tyrimai taip pat atskleidė, jog jaunesnės įmonės užsiima proporcingai daugiau šešėline veikla nei ilgiau veikiančios įmonės dėl konkurencinio pranašumo įgijimo. Šešėlinės ekonomikos pobūdis priklauso nuo mokestinių įstatymų ir kitų ekonominės veiklos reguliavimo aktų, kintant jiems kinta ir šešėlinė ekonomika Gapšys, Eičaitė, Pasak Startienės ir Trimoniošešėlinės ekonomikos egzistavimą gali nulemti net keletas priežasčių: mokesčių našta, nedarbo lygis, ekonomikos reguliavimo indikatorius, nuolatinis atlyginimas bei socialinės gerovės siekis.

Mokesčių naštos didėjimas šalyje skatina šešėlinės ekonomikos artrozė sustava, mokesčių naštos įtaka yra tiesiogiai proporcinga šešėliniai ekonomikai. Augant nedarbo lygiui šalyje, vis daugiau visuomenės narių yra suinteresuoti susirasti darbą šešėlinėje ekonomikoje. Tačiau, esant itin aukštam nedarbo lygiui, įsidarbinimo galimybės gali būti ribotos ir oficialiai neapskaitomoje ekonomikoje.

Kuo daugiau yra didesnį nuolatinį atlyginimą gaunančių darbuotojų, tuo mažesnė gali būti šešėlinė ekonomika, nes 19 20 mokant oficialų nuolatinį atlyginimą yra beveik neįmanoma išvengti mokesčių. Ekonomikos reguliavimo indikatoriaus lygis, kitaip tariant didesnis valdžios organų dalyvavimas atitinkamose veiklose leidžia išvengti korumpuotų veiklų ir sumažinti šešėlinės ekonomikos dydį, tačiau padidėjus viešojo sektoriaus apimčiai ir ekonomikos sistemos reguliavimui, visuomenei atsiranda paskatinimas plėstis neformaliame sektoriuje.

Socialinės gerovės siekis yra susijęs su mokesčių mokėtojų lūkesčiais gauti atitinkamas socialines garantijas, mokesčių mokėtojai turi suprasti mokesčių mokėjimą kaip socialinės gerovės siekį, tuomet jiems nebus noro ir paskatos vykdyti veiklą šešėlyje Startienė, Trimonis, Dell Anno savo tyrime taip pat nustatė, jog nedarbo lygio arba savarankiško darbo didėjimas prisideda prie šešėlinės ekonomikos augimo šalyje.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas teigia, jog darbo jėgos apmokestinimas turi įtakos darbo rinkos šešėliui, tačiau ši įtaka labai priklauso nuo šalies vidutinio pragyvenimo lygio.

Šalyse, kuriose pragyvenimo lygis ir žmonių pajamos yra santykiniai mažesnės, grynųjų pajamų mažėjimas dėl didesnio jų apmokestinimo daro didesnę įtaką šešėlinės ekonomikos augimui. Dobre sąnarių sėdmenų Alexandru nustatė, jog nedarbas yra viena iš pagrindinių šešėlinės ekonomikos egzistavimo priežasčių, ekonometriniai šių autorių skaičiavimai parodė tiesioginį ryšį tarp nedarbo pokyčių ir šešėlinės ekonomikos augimo.

Bovi atlikti tyrimai parodė, jog šalys, kuriose yra viena iš didžiausių šešėlinių ekonomikų nebūtinai turi didžiausią mokestinę našta ir tai, jog šalys turinčios aukščiausio lygio mokestinę naštą nebūtinai sutampa su šalimis, kurios turi aukščiausią šešėlinę ekonomiką.

Tačiau reikia pabrėžti, jog šešėlinės ekonomikos priežastys įvairiose šalyse gali daryti visiškai skirtingą įtaką šešėlinės ekonomikos augimui, jos atsiradimui ir vystymuisi, todėl negalima išskirti vienos priežasties ar veiksnio, turinčios didžiausią įtaką šešėlinės ekonomikos augimui šalyje Krumplytė, Šešėlinė ekonomika sukelia įvairių neigiamų padarinių įvairiose srityse.

Šešėlinė ekonomika veikia ne tik vyriausybės pajamas ir išlaidas, prisideda prie biudžeto deficito, bet veikia ir pačią visuomenę. Esant šešėliniai ekonomikai, dalis visuomenės narių turi mokėti didesnius mokesčius nei tai turėtų daryti, nes jie privalo mokėti už asmenis, kurie nesilaiko įstatymų tvarkos.

Tik tokiu atveju yra kompensuojamas valstybės biudžeto deficitas Startienė, Trimonis, Yra keletas šešėlinės ekonomikos apskaitymo metodų. Scheider ir Enste šešėlinės ekonomikos vertinimo metodus skirsto į tiesioginius, netiesioginius bei mišrius metodus žr. Tiesioginiai metodai Netiesioginiai metodai Auditas Anketinės apklausos Šalies išlaidų ir įplaukų skirtumas Neatitikimas tarp oficialios ir realios darbo jėgos Prekybos operacijų Pinigų paklausos Fizinių sąnaudų suvartojimo Mišrūs metodai Schneider daugiapriežastinis metodas 2 pav.

Šešėlinės ekonomikos vertinimo metodai sudaryta pagal Schneider, Enste Schneider daugiapriežastiniame metode yra vertinami ir susiejami žinomi su nežinomais kintamaisiais, vertinama sąveika tarp priežastinių kintamųjų Z ir veiksnių Y.

Nežinomasis kintamasis yra šešėlinė ekonomika X. Priežastiniai kintamieji naudojami modelyje yra trys: Z1 tiesioginių ir netiesioginių mokesčių našta, reali ir suvokiama; Z2 reguliavimo našta kaip įgaliojamas kitoms valstybės veikloms; Z3 mokesčių moralė, piliečių požiūris į valstybę, kuris 20 21 Procentai nuo BVP parodo asmenybių sumanumą pereiti iš oficialiosios ekonomikos į šešėlinę. Veiksniai naudojami modelyje, kurie lemia šešėlinės ekonomikos dydžio pasikeitimą: Y1 pinigų veiksnių augimas; Sustaines apie lazar sn darbo jėgos rinkos augimas; Y3 produkcijos rinkos augimas.

Schneider ir Enste teigimu, nėra vieno geriausio šešėlinės ekonomikos vertinimo metodo, kiekvienas metodas turi teigiamų ir neigiamų savybių.

11-oji Prof. Vlado Gronsko mokslinė magistrantų ir doktorantų konferencija

Taikant skirtingus metodus, net ir toje pačioje šalyje analizuojant vienodo laikotarpio duomenis yra gaunami skirtingi šešėlinės ekonomikos dydžiai.

Norint pasitikėti atliktais šešėlinės ekonomikos skaičiavimais, reikia taikyti bent keletą metodų arba būti užtikrintiems dėl naudojamo metodo patikimumo. Šešėlinė ekonomika sukelia daugybę neigiamų padarinių šaliai, jos ekonominiai situacijai.

Dažniausiai į šešėlinę ekonomiką įsitraukia subjektai, kurie nėra patenkinti šalyje esančia mokesčių sistema ar vyriausybės veiksmais.

Mokesčių našta ir nedarbo lygis yra priskiriamos prie vienų iš svarbiausių šešėlinės ekonomikos egzistavimo priežasčių. Todėl šalies vyriausybės turi stengtis kuo skaidriau vykdyti savo veiksmus, stengtis sukurti kuo efektyvesnę ir socialiniai priimtiniausią mokesčių sistemą, siekti nedarbo lygio mažėjimo bei didinti socialinę gerovę šalyje. Šešėlinės ekonomikos Baltijos šalyse analizė Šešėlinės ekonomikos mastai Baltijos šalyse yra vieni iš didžiausių visoje Europoje.

Baltijos šalių šešėlinės ekonomikos dydis visu analizuojamu m. Mažiausia šešėlinė ekonomika iš visų Baltijos šalių visu nagrinėjamu laikotarpiu buvo Latvijoje, o didžiausia Lietuvoje. Tik kriziniais metais Lietuvos ir Estijos šešėlinės ekonomikos dydžiai nuo BVP buvo susilyginę, tačiau Estijos šešėlinės ekonomikos dydis niekuomet neviršijo Lietuvos šešėlinės ekonomikos apimties Estija Latvija Lietuva ES šalių vidurkis 3 pav. Šešėlinė ekonomika Baltijos šalyse m.

sustaines apie lazar sn artrito gydymas liaudiskomis priemonemis

Ekonominė krizė tik dar labiau paskatino pradėti veiklą vykdyti šešėlyje, nes įmonės pradeda susidurti su finansinėmis problemomis, o perėjimas į šešėlinę ekonomiką padeda išvengti mokesčių mokėjimo ir padidinti pajamas. Nors šešėlinė ekonomika Baltijos šalyse turi tendenciją mažėti, jos lygis vis dar išlieka labai aukštas ir ženkliai lenkia Europos Sąjungos šalių vidurkį. Teigiama, jog mokesčių našta ir nedarbo lygis yra vienos iš pagrindinių šešėlinės ekonomikos egzistavimo priežasčių, todėl tolesnėje analizėje siekiama ištirti ar minėtos priežastys yra tiesioginiai 21 22 Procentai nuo BVP Procentai susijusios su aukštu šešėlinės ekonomikos lygiu Baltijos šalyse.

Nedarbo lygio kitimas m. Nedarbo lygis Baltijos šalyse m.

sustaines apie lazar sn anemija sąnarių skausmas

Nedarbo lygis prieš kriziniu m. Nors nedarbo lygis Baltijos šalyse mažėja jau nuo m. Lyginant Baltijos šalių nedarbo lygi su ES šalių vidurkiu, prieš kriziniais m. Šešėlinė ekonomika ir nedarbo lygis Baltijos šalyse kito panašiomis tendencijos, tačiau galima pastebėti, jog Latvija, kurioje yra mažiausia šešėlinė ekonomika iš visų Baltijos šalių, nagrinėjamu laikotarpiu turėjo aukščiausią nedarbo lygį.

Mokesčių našta gali būti matuojama sumokėtus mokesčius lyginant su bendruoju vidaus produktu, šiuo atveju yra gaunama taip vadinama bendroji mokesčių našta. Duomenys apie Latvijos ir Lietuvos bendrąją mokesčių naštą m.

Lietuvių Anglų Kalbų Psichologijos Žodynas

Bendroji mokesčių našta Baltijos šalyse m. Mokesčių našta Lietuvoje m. Latvijoje visu m. Lyginant Baltijos šalių bendrąją mokesčių našta su ES šalių vidurkiu, ji daugiau nei 4 proc. Tačiau nors Estijoje iš visų Baltijos šalių bendroji mokesčių našta buvo didžiausia visu nagrinėjamu laikotarpiu šešėlinė ekonomika Estijoje nebuvo aukščiausia. Siekiant nustatyti, ar mokesčių našta ir nedarbo lygis turi įtakos Baltijos šalių šešėlinės ekonomikos mastui, buvo panaudota koreliacinė analizė.

Ryšių stiprumas nustatytas apskaičiuojant koreliacijos koeficientus žr. Tiesinė koreliacija tarp šešėlinės ekonomikos Scheider metodu ir ją lemiančių rodiklių Baltijos šalyse sudaryta darbo autorės, remiantis Eurostat ir Schneider duomenimis Lietuvos Latvijos Estijos Rodikliai Koreliacijos t stebimas Koreliacijos t stebimas Koreliacijos t stebimas koeficientas koeficientas koeficientas Nedarbo lygis Mokesčių našta Visi apskaičiuoti koreliacijos koeficientai yra nereikšminiai, todėl galima teigti, jog nedarbo lygis bei mokesčių našta nedaro tiesinės įtakos šešėlinės ekonomikos dydžiu visose Baltijos šalyse.

Apibendrinant galima teigti, jog šešėlinė ekonomika Baltijos šalyse ženkliai lenkia Europos Sąjungos šalių vidurkį, todėl šalių vyriausybės turėtų stengtis kiek įmanoma labiau sumažinti jos mastą Baltijos šalyse.

Nors mokslinėje literatūroje teigiama, jog nedarbo lygis ir mokesčių našta yra vienos iš pagrindinių šešėlinę ekonomiką skatinančių veiksnių, tarp minėtų rodiklių ir šešėlinės ekonomikos Baltijos šalyse nebuvo nustatytos tiesinės priklausomybės, apskaičiuoti koreliacijos koeficientai buvo nereikšminiai visose Baltijos šalyse.

Išvados Šešėlinės ekonomikos egzistavimas sukelia įvairių neigiamų padarinių šaliai, šešėlinė ekonomika mažina jos augimo galimybes, prisideda prie šalies biudžeto deficito augimo bei daro neigiamą įtaką visuomenės gerovei.

Mokslinėje literatūroje nedarbo lygis ir mokesčių našta yra įvardijamos kaip vienos pagrindinių šešėlinės ekonomikos egzistavimo priežasčių, tačiau šešėlinę ekonomiką skatina ir tokie aspektai kaip visuomenės nepasitikėjimas šalyje esančia mokesčių sistema ar vyriausybės veiksmais.

Yra daugybė metodų šešėlinės ekonomikos vertinimui, kiekvienas iš jų turi sustaines apie lazar sn teigiamų ir neigiamų aspektų, tačiau daugumoje metodų yra vertinamas tik vienas veikinys, kuomet Schneider metode yra apjungiami net keletas žinomų ir nežinomų veiksnių m. Didžiausia šešėlinė ekonomika iš Baltijos šalių visu nagrinėjamu laikotarpiu buvo nustatyta Lietuvoje siekė nuo 32 iki 28 procentų nuo BVPo mažiausia Latvijoje siekė nuo 30,4 iki 25,5 procentų nuo BVP m.

Nors teigiama, jei kaulų skauda alkūnės sąnario nedarbo lygis ir mokesčių našta yra vienos iš pagrindinių šešėlinę ekonomiką lemiančių priežasčių, tarp minėtų rodiklių ir šešėlinės ekonomikos Baltijos šalyse nebuvo nustatytos reikšminės tiesinės priklausomybės gauti koreliacijos koeficientai buvo nereikšminiaitodėl galima teigti, sustaines apie lazar sn nedarbo lygis ir mokesčių našta nedaro tiesinės įtakos Baltijos šalių šešėlinės ekonomikos dydžiui.

Baltijos šalių vyriausybės turėtų dėti pastangas siekiant sumažinti šešėlinės ekonomikos mastą šiose šalyse, tačiau siekiant tai padaryti, jos turėtų orientuotis į kitas šešėlinės ekonomikos egzistavimo priežastis. Measuring the Non-Observed Economy. The Nature of the Underground Economy.

Working PaperUniversity of Aarhus, Denmark.

Что мне нужно сделать. - осторожно спросил Элвин. - Пожелай принять мою помощь.

European Research Studies, Vol. National Tax Journal, June67 2p Eurostat. Prieiga per internetą: 7. Šešėlinės ekonomikos žemės ūkio ir maisto produktų rinkoje įtaka šalies biudžetui. Management theory and studies for rural business and infrastructure development, nr.

Šešėlinės ekonomikos veiksnių ir priežasčių tyrimas ekspertinio vertinimo metodu: Lietuvos atvejis. Verslas, vadyba ir studijosVilniaus Gedimino technikos universitetas, p Lietuvos laisvosios rinkos institutas, Lietuvos šešėlinė ekonomika. Periodinis leidinys m. Size and determinants of shadow economies in the Baltic States. Shadow economies around the world: what do we really know?

European Journal of Political Economy, Vol. International Monetary Fund Working paper. Hiding in the Shadows. The Growth of the Underground Economy. Oficialiai neapskaitytos ekonomikos įtaka šalies ūkiui. Oficialiai neapskaitytos ekonomikos mastas. Ekonomika ir vadyba, 14, p Aida Barkauskaitė Summary.

Analysis of Shadow Economy in the Baltic Countries Most countries in the world try to avoid the shadow economy, but shadow economy in different sizes exist in each of them.

In recent years, one of the largest non-observed economy volumes in Europe is captured in the Baltic countries. There are made different studies analyzing the shadow economy and the causes of it in the world, but the scientific literature and studies evaluating the non-observed economy in Baltic countries are just several. The aim of this work is to make the analysis of the shadow economy in the Baltic countries. The analysis showed that unemployment rate and the tax burden are identified as one of the most important determinants of the shadow economy.

The largest shadow economy in all years was in Lithuania. The economic crisis in years has further increased the nonobserved economy volumes in Baltic countries.

Tęstinumo hipotezės sapnų tyrimuose

In order to determine whether the unemployment rate and the tax burden affects the size of the shadow economy in the Baltic countries there was used correlation analysis, which revealed that the tax burden and the unemployment rate does not directly affect the scope of shadow economy in Baltic countries. Keywords: shadow economy, Baltic countries, non-observed economy. Straipsnyje analizuojama technologijų reikšmė inovacijų kontekste, technologinių inovacijų koncepcija, jų įtaka verslui. Pateikiamas strateginių investicijų į technologines inovacijas vertinimas ir analizė.

Ilguoju laikotarpiu didelį produktyvumą gali garantuoti tik inovacijomis grindžiama įmonių veikla. Tradiciniais gamybos veiksniais paremtas ekonominis augimas yra trumpalaikis.

Inovacijos yra svarbus įmonės ir šalies sėkmingos plėtros veiksnys. Tai pagrindinė ekonominės plėtros skatinamoji jėga, leidžianti pasiekti didelį veiklos produktyvumą ir geresnę gyvenimo kokybę. Inovacinės veiklos plėtojimas ir aktyvinimas teikia galimybę įvairiapusiškai modernizuoti gamybą ir paslaugų teikimą, kurti naujus bei tobulinti gaminamus produktus, naudojamas technologijas ir didinti tarptautinį jų konkurencingumą.

Konkurencingumas yra vienas iš svarbiausių įmonės ir visos šalies ekonomikos augimo veiksnių. Inovacinės įmonės, orientuotos į pokyčius ir naujausių žinių panaudojimą, yra šalies ūkio ir ekonomikos augimo pagrindas bei produktyvumo didinimo šaltinis.

Reikšminiai žodžiai: strateginės investicijos, technologinės inovacijos. Įvadas Įmonė, kuri nesirūpina technologiniu potencialu, neatnaujina gamybinių metodų, produkcijos, galiausiai pralaimi konkurencinę kovą ir bankrutuoja.

Technologinių inovacijų dėka galima palaikyti konkurencinį pranašumą, tačiau nedaugelis įmonių sugeba nuolat atsinaujinti ir užtikrinti esminius pakeitimus ilgesnei perspektyvai. Tai rodo, kad strateginių investicijų į technologines inovacijas ištyrimo lygis nėra pakankamas.

Tyrimo objektas strateginės investicijos į technologines inovacijas. Sustaines apie lazar sn tikslas ištirti strateginių investicijų į technologines inovacijas specifiką ir problemas. Uždaviniai: 1. Išnagrinėti technologijų reikšmę inovacijų kontekste. Apibūdinti technologinių inovacijų koncepciją ir jų įtaką verslui. Pateikti strateginių investicijų į technologines inovacijas diegimo vertinimo aspektus ir jo metu iškylančias problemas.

Tyrimo metodai: sisteminė mokslinių šaltinių analizė, informacijos lyginamoji ir statistinė analizė. Technologijų reikšmė inovacijų kontekste Kiekviena veikianti įmonė turi kokį nors konkurencinį pranašumą, nes kitaip ji negyvuotų, pavyzdžiui, dydis, vieta, asortimentas, technologijos, klientai.

Tačiau nepriklausomai nuo to, kokius pranašumus verslas turi šiandien, siekiant išlikti konkurencingoje rinkoje, būtina keistis. Morris teigimu, inovacijos yra pagrindinis tvaraus konkurencinio pranašumo šaltinis. Pati inovacijos sąvoka mokslinėje literatūroje interpretuojama skirtingai.

Медленно, еще медленнее двигалась машина. И на этот раз она не просто замедляла свой ход.

Popa ir Vlasceanu teigimu, inovacijos yra veikla, kuri sukuria ekonomikos augimą per patobulintą produktą, 25 26 procesą ar paslaugą. Morris taip pat inovaciją labiau sieja su naujais produktais ir paslaugomis. Tačiau visumoje inovacija apima žymiai platesnes sąvokas.

Kaip pastebi Valentinavičiusinovacijos gali būti sėkmingas naujų technologijų, idėjų ir metodų komercinis pritaikymas, pateikiant rinkai naujus arba tobulinant jau esamus produktus ir procesus.

Inovacija gali būti procesas, kai naujomis idėjomis atsiliepiama į visuomeninius ir ekonominius poreikius ir kuriami nauji produktai, paslaugos ar verslo ir organizaciniai modeliai, kurie sėkmingai pateikiami į esamas rinkas arba geba sukurti naujas rinkas.

sustaines apie lazar sn tirpimas rankose ir sąnarių skausmas

Inovacija gali būti ir iš esmės pažangi naujovė, orientuota į seno pakeitimą nauju. Inovacija gali būti idėja, veikla ar koks nors materialus objektas, kuris yra naujas žmonėms, jų grupėms ar organizacijai, kuri jį įgyvendina ar naudoja.

Nepaisant skirtingų inovacijos koncepcijos aiškinimų, visi autoriai sutinka, kad inovacija padeda išlaikyti konkurencinį pranašumą rinkoje ir skatina ekonomikos augimą. Tačiau sėkmingai inovacijai įgyvendinti būtina gili analizė ir tinkama įmonės strategija. Visų pirmą įmonė turi apsibrėžti kokiems inovacijų tipams teiks prioritetus. Merton pateikia universalų inovacijų klasifikacijos modelį žr.

Solou ištyrė, kad svarbiausias ekonominės pažangos veiksnys yra ne kapitalas, o technologinė pažanga Valentinavičius, Pagal JAV ekonominės statistikos keturiasdešimt dviejų metų geriamojo gelio nuo sąnarių buvo nustatyta, kad ne dirbančiųjų skaičius ar kapitalinių sąnaudų didinimas, o technologinė pažanga buvo gamybos ir tuo pačiu ekonomikos prieaugis.

Ne žemės ūkio privataus sektoriaus produkcijos prieaugis dėl technologinės pažangos įtakos buvo proc. Filipescu, Prashantham ir Rialps taip pat pabrėžia, kad ekonomikos raidą įtakoja technologijos.

Autorių teigimu, technologinė inovacijos yra vienas iš svarbiausių veiksnių, nulemiančių įmonių nacionalinį ir tarptautinį konkurencingumą.

Technologinių inovacijų koncepcija ir jų įtaka verslui Technologinės inovacijos koncepcija įvairiuose literatūros šaltiniuose apibrėžiama nevienodai. Filipescu, Prashantham ir Rialps teigimu, technologinės inovacijos gali būti naujas gamybos būdas arba sugebėjimas išrasti atkuriamą būdą gaminti ar generuoti naujus arba atnaujintus produktus, procesus arba paslaugas.

Griffith ir Rubera pažymi, jog technologinė inovacija gali 26 27 Technologiškai naujas produktas esminė inovacija0 Technologiškai patobulintas produktas auganti inovacija Naujos technologijos gamybos būdai Nauji gamybos organizavimo metodai Kiti produktų ir procesų pokyčiai Naujų žinių, tinkamų firmai, generavimas ir įsigijimas Kiti gamybos proceso parengimo tobulinimo darbai Naujų ar patobulintų produktų marketingas būti siejama ir su konkretaus mokslo ir technikos žinių pritaikymu kokio nors produkto koncepcijai, sustaines apie lazar sn, dizainui ir gamybai.

Siekiant efektyviai formuoti technologinių inovacijų valdymo metodus, strategijas ir algoritmus, įmonė privalo nusistatyti su kokiomis konkrečiomis technologijų inovacijomis produkto, proceso ir ar inovacinės veiklos sies savo investicijas žr. Kaip pažymi Millerstechnologinės produkto inovacijos gali būti tiek prekės, tiek paslaugos.

Tai gali būti technologiškai naujas ar pagerintas produktas.